Post by Tommy Yaxley on Sept 17, 2023 21:26:50 GMT 1
Tommy Yaxley
35 m. - half-blood - Juodosios rinkos atstovas
Tommy Yaxley - garsiosios Yaxley giminės palikuonis. Na ji buvo tokia garsi iki tol, kol jo senelis neįsimylėjo žiobarės taip suteršdamas visą ištisą grynakraujų giminę ir taip priverčiant net ir Tommy būti puskrauju. Visi žinojo kuo užsiėmė jų šeimyna, turbūt dėl to niekas ir nekėlė per didelio skandalo. Jaunasis Tommy mokėjo prasisukti visur kur tik reikėjo, kūrė aferas dar būdamas jaunas, tad nieko keisto, kad 35 metų jis jau sukosi kaip vienas iš pagrindinių asmenų atsakingų už juodąją rinką ir joje pardavinėjamus neleistinus ir/ar retus produktus. Visgi viena nelemtinga diena, vienas nelemtas užsakymas, nulėmė artimiausius jo metus. Ištisus mėnesius Tommy leido vienoje iš Amerikos ligoninių, apibintuotomis kojomis bei kaire ranka ir sutvarstytu juosmeniu. Visa tai - pasimatymas su per daug galingu padaru. Jam buvo žadama nedaug iki kol jis neišgirdo Reynolds pavardės. Sumokėjus apvalią sumelę, jis buvo perkeltas iš buvusios ligoninės į Skutelį, vieną iš geriausių magijos pasaulio ligoninių. Viltis - pakilti iš lovos sveikam, vėl užsidegė jo mintyse.
Last Edit: Sept 17, 2023 21:29:37 GMT 1 by Tommy Yaxley
Post by Madelyn Rosalie Pierce on Sept 23, 2023 16:37:09 GMT 1
Madelyn Rosalie Pierce
18 - half-blood - KL mokinė
Žodis "namai" Madelyn nuo vaikystės buvo sunkiai suvokiama sąvoka. Jos tėvas - aktyvus Mirties Valgytojų narys - kur kas daugiau dėmesio skyrė organizacijos veiklai, o ne savo vienturtei dukrai. Motiną mergaitei atstojo tėvo samdomos auklės, tačiau nė viena savo pareigose neišsilaikydavo ilgiau nei metus. Švelnu būtų teigti, kad Madelyn tėvas bėgant metais jausdavo vis didesnę paranoją, todėl naršė po visą Angliją skersai ir išilgai ieškodamas saugios vietos, šventai įsitikinęs, kad jį kažkas seka. Įtarimo šešėlis ne kartą buvo nukrypęs ir į tuometines Madelyn aukles, o mergaitės tėvas negalėdavo leisti sau rizikuoti, todėl privalėdavo pasirūpinti jų poilsiu šešios pėdos po žeme. Nors atvykus į Hogvartsą Madelyn ir buvo priskirta Klastūnyno koledžui (kas privertė tėvą skirti jai bent lašelį daugiau dėmesio išreiškiant pasididžiavimą) ji toli gražu nesijautė kaip blogio įsikūnijimas, pasiruošęs nušluoti nuo žemės paviršiaus visus, kurių nuomonė nesutaps su josios. Tamsios, vienatvės kupinos mintys neabejotinai sukosi merginos galvoje, tačiau turėjus tokią vaikystę kaip Madelyn, tai buvo bemaž normalus dalykas. Atėjus laikui Madelyn prisijungė prie Mirties Valgytojų sekdama tėvo pėdomis, bet kad ir kaip norėjo jausti tokį atsidavimą šiai grupuotei kaip jis, mergina taip ir nesugebėjo išsiugdyti savyje tos blogio gyslelės ir nuoširdžiai linkėti kitiems chaoso, skausmo ar net mirties. Tėvui apie tai, savaime suprantama, nieko nesakė iki šiol, nes kad ir kaip ten bebūtų, jis buvo vienintelis žmogus, kurį Madelyn prilygino namams ir nesijautė visiška dviveide apsimetėle, kokia jautėsi slankiodama Hogvartso koridoriuose.
how can one escape from his own mind? mind is a prison of thoughts.
Post by Caspian Kye Pierce on Sept 26, 2023 17:14:35 GMT 1
Caspian Kye Pierce
38 - half-blood - MV, looking for work
Veik pusę savo gyvenimo Cas neturėjo, kuo skųstis. Gimęs stiprioje raganių šeimoje, nors ir priklausė ne 'geriausiai' medžio šakai, jis turėjo lengvą prieigą prie visų Pierce užgyventų turtų, leidžiančių gyventi savęs neribojant. Vienintelės tuo metu dar jauno vaikino ambicijos buvo gyvenimo malonumų pildymas. Kol giminaičiai ketino jį finansuoti, tol raganius buvo pasiryžęs daryti bet ką. Atsikratyti kažkieno vaiku, besimokančiu mokykloje? Visada. Oficialiai įstoti į MV gretas? Žinoma. Suorganizuoti vestuves su grynakrauja, tam, kad išvalytų savo purviną kraują? Be problemų. Viskas jam buvo tik oficialumas, kažkoks teatras – būdas išpildyti savus egoistiškus norus. Pasiekęs tam tikrą amžių jis turėjo susituokti su savo pažadėtaja, nors abu puikiai suprato, kad ištikimybe šioje santuokoje nekvepės. Viskas keliavo pagal planą, kol jam kelio nepakirto Alina. Žmonėms gimusią raganę jis pažinojo dar iš Hogvartso laikų, bet jo dėmesį ji patraukė kiek vėliau, Caspian pradėjus savo nešvarią MV karjerą. Lengvai malonumams pasiduodantį vyrą suvilioti buvo nesunku – mergina apsuko jį aplink pirštą, varydama iš proto, jam vis nevykusiai bandant ją pažaboti. Saldus, toksiškas romanas baigėsi labai greitai, Pierce sužadėtinei sužinojus, į kokius 'purvinus' patalus krenta jos pažadėtasis. Užsikūrusi drama baigėsi ne tik nutrauktomis sužadėtuvėmis, bet ir kelių ragaių mirtimi bei Alinos dingimu. Lig šios dienos Cas neįtaria ji gyva ar mirusi. Vienintelis palikimas – po pusmečio ant jo namų durų slenksčio atsiradęs krutantis krepšiukas, kuriame gulėjo naujagimė mergaitė. Madelyn – tokį vardą jai skyrė raganius, turint omeny, kaip lengvai iš proto jį vedė jos mama. Būti tėvu šis vyras tikrai nebuvo sutvertas, o tuo labiau – tėvu dukrai. Dėl nutrauktų sužadėtuvių užkurtas pragaras niekur nedingo, tad jis nuolatos turėjo keisti gyvenamąją vietą, iš paskos tempdamasis ir savo nuslydimų įrodymą, po truputį vis tuštindamas kažkada didžios šeimos resursus. Savo darbeliams jis pradėjo naudoti gan žiobariškus metodus, bijodamas, kad jo lazdelę kas suseks ir į jo duris vėl kažkas pasibels, tik šįkart su didesnėmis pasėkmėmis, nei kūdikis. Kai dukra pasiekė atitinkamą amžių, jis ją iškart išsiuntė į Hogvartsą, kad pats galėtų pradėti rūpintis sava subine, rasdamas pastovesnį pinigų gavimo būdą, vis bijodamas, kad vieną dieną ta šeimos saugykla banke bus paprasčiausiai ištuštinta. Caspian tikrai nepretenduoja nei į paties geriausio tėvo apdovanojimus, nei į labiausiai pasižymėjusio raganiaus. Jis egoistiškas, gerokai savimi perdaug pasitikintis ir už pinigus pasiruošęs padaryti bet ką. Vis dėlto, agresyviai saugo tai, kas jo – ar tai būtų dukra, ar jo pinigai, net nemirkteltų, jei reikėtų atsikratyti prie jo 'nuosavybės' nagus prikišusio padaro galva. Gerą dieną atrodo lyg atsipalaidavęs, problemų nematantis, pozityvus asmuo. Blogesnę naktį tampa paranojos, nerimo ir aklo įsiučio užvaldytu monstru. Atsikratytų artimiausiu žmogumi, jei tik jaustų, kad jis jam kelia pavojų, todėl net pats pradėjo kvescionuoti tikrąsias priežastis, dėl kurių išgrūdo Madelyn į Hogvartsą.
Post by Julian F. Cooke on Sept 26, 2023 18:15:01 GMT 1
Julian Finn Cooke
16 - half-blood - VN mokinys
Juliano tėvas priklausė Kanados ir Amerikos burtininkų bendruomenei, būdamas stipriu magu ir teisingu žmogumi. Savo tikrąją, antrąją pusę jis sutiko keliaudamas po pasaulį, viešėdamas Pietų Korėjoje svarbiais darbo reikalais. Pats būdamas griežtas, teisingas, geras, visuomet galvodamas apie kitus, neliko nepastebėtas gražios, tokiomis pat savybėmis pasižymėjusios Julian mamos, gimusios ir augusios būtent šioje šalyje. Ten praleidęs savaitę laiko, Julian vyresnysis, labai sunkiai atsisveikino su mylimąja, bet turėjo išvykti, nes namuose buvo susižadėjęs su kita. Grįžęs sužadėtuves nutraukė. Kelerius metus Julian tėvas nieko nebuvo girdėjęs iš tos vienintelės, bet einant kažkur ketvirtiesiems metams po jų susitikimo, jis gavo laišką. Laiške buvo rašoma, kad jis yra tėvas, ir Finn motina norėtų jį su vaiku supažindinti, tai jį šokiravo, negalėjus patikėti. Tik atvykęs į Pietų Korėją, vyras Juliant vyresnysis pamatė, kaip moteris nors ir dirbdama žiobarišką darbą, vos sudūrė galą su galu, nors berniuką mylėjo iš visos širdies - nieko jam negalėjo. Praleidęs ribotą tos kelionės laiką su sūnumi, Cook'as nebegalėjo išbraukti sūnaus iš savo gyvenimo, tad nutarė, kad viskas vyks pagal jo sąlygas, kas gan greitai pritiko ir berniuko motinai. Magas nupirko Londone, (pusiaukelėje tarp dviejų žemynų) nedidelį namuką provincijoje, kur jie susitikdavo kiek tik galimybės leisdavo. Jų meilė, rūpestis vaiku, spinduliavo. Kai Juliant suėjo tinkamas amžius pradėti mokslams, po labai ilgų įkalbinėjimų jo tėvas vis gi įtikino berniuko motiną leisti jam likti su tėvu, kur jo pašonėje, Kanadoje, buvo įsikūrusi, kad ir sąlyginai nauja, bet prestižinė Snowdoor burtininkų mokykla. Julian buvo priskirtas 'Ortisclear' koledžui, kurio pagrindinės vertybės yra tokios kaip, gerumas, užuojauta, ištikimybė, sąžiningumas, pasitikėjimas, sumanumas, individualumas. Nieko keisto, kad tokį charakterio bruožų rinkinį, iš tokias savybes nešiojančių tėvų paveldėjęs, kad ten ir pateko. Berniukas mokėsi magijos, neatsiliko nuo mokyklai ir tėvui svarbių veiklų, domėjimosi žiobarų pasaulio problemomis, bet individualizmas jame tik stiprėjo. Tai turbūt nuopelnas Julian mamos, kad visą vaikystę berniukui suteikė galimybę ragauti skaniausių jos gamintų patiekalų ir desertų, kad jau nuo jauno amžiaus jis jautė aistrą konditerijai, a.k.a pačių įvairiausių saldumynų ir skanumynų gaminimui. Be šios veiklos, Finn mokykloje labai patiko leisti laiką su gyvūnais. Snowdoor savo globoje laikė, prižiūrėjo ir leido vaikams nuolat matyti ir rūpintis, tokiais gyvūnais kaip Yeti, baltosiomis meškomis ir kitais magiškais gyvūnais, kurių skaičiai tuo metu kardinaliai mažėjo. Perversmas įvyko tada, kai Julian tėvas dėl nesusipratimo Kanados magijos ministerijoje, turėjo palikti tiek metų laikytas pareigas ir kurtis gyvenimą iš naujo. Su visomis rekomendacijomis, jam buvo pasiūlyta persikelti į Londono magijos ministeriją ir užimti ne ką prastesnes pareigas, o šis pasiūlymas jam tiko kuo puikiausiai, Šiaurės Amerikos magijos ministerijoje, vietų nebuvo. Julian motina buvo antroji, po ministro, apie tai išgirdusi, ir ji iš karto sutiko su mago pasiūlymu, persikelti į jų Londone esantį namuką ir ten, kartu, kaip jau seniai turėjo, kurti bendrą gyvenimą kartu. Susituokę, jie vienbalsiai nutarė leisti Julian į Hogvartsą, geriausią magijos mokyklą Anglijoje, kur jis po ilgesnių skrybėlaitės 'pamąstymų', pateko į Varno Nagą, o pagal amžių, į trečią kursą. Nežinia ar matoma pagaliau laukta 'laimė' namie, ar nauja šalis, bet būtent Londone Finn suprato, kad yra netradicinės orientacijos. Nors tėvai tik palaikytų, ko gero, Finn jiems atskleisti, kad žavisi ne tik mergaitėmis, bet ir berniukais, dar vis nedrąsu, bet kažkada tikrai išauš ši diena.
666
pranešimų
868 likes
Hogvartso bibliotekininkė
Simpatija: i tell you that i think i’m falling back in love with you
Post by Leyla Selene Denizay on Oct 17, 2023 21:21:54 GMT 1
Leyla Selene Denizay
34 - half-blood - looking for work
Leylos gyvenimas ilgą laiką buvo gan ‘tradicinis’ - gimus juodųjų magų šeimai rytuose, jai pirmą kartą atskleidus polinkį į magiją, merginos šeima iškart dėjo visas pastangas į jos gebėjimų lavinimą. Mama, stebėtinai, tą darė labiau už visus. Būtent ji vetavo dukros keliavimą į prancūziškąją Beauxbatons mokyklą, vietoj to nusiųsdama ją į Durmstrangą. Ji visada diegė dukrai siekti perfekcionizmo, niekada nesuteikiant kitiems šanso ja abejoti. Leyla nė neįtarė, kad tuose žodžiuose buvo daugiau, nei ‘elementari’ motiniška meilė ar baimė dėl gėdos šeimynai pridarymo. Deja. Mergina nebuvo pure blood. Jos brangiąjai mamytei slapta nusukus į kairę, Selene tėvui teko auginti ne savo dukrą, nors to nei jis, nei mergina lig šiol vis dar nežino. Šaltas Durmstrango klimatas ir mokyklos artumas juodajai magijai, merginoje suformavo tam tikrą atsparumą. Ji natūraliai visuomet artimesnė jautėsi stichijomis paremtiems kerams. Oras, ugnis, vanduo… Visą vaikystę praleidusi karštoje šalyje mergina buvo tapusi gamtos dalimi. Tačiau visą tą turėjo iškeisti į sniego dykumas ir ledines taigas. To pasekoje ji tapo puikia apgavike, manipuliatore, mokančia ne tik suvaldyti savo emocijas, bet ir keliais blakstienų pamirksėjimais apsukti kitas raganas ir raganius. Už savo nuopelus Leyla gan anksti gavo įsilieti į tarptautinius juodųjų magų susibūrimus. Būtent ten ji susipažino su Pierce šeima. Ten ji sužinojo, kad jau yra pažadėta tos šeimos atžalai… Žinios gerokai kirto, merginai nedegant noru iškeisti savo laisvę į santuoką, o dar būnant tokiai jaunai, tačiau nuomonė greitai pasikeitė, artimiau susipažinus su jaunuoju Cas. Abu raganius siejo daug bendro - nuo polinkio į linksmybes kitų gerovės kaina, iki attraction to finer things in life. Prie pastarųjų, beje, Denizay pretendavo gauti kur kas geresnę prieigą, turint omeny Pierce šeimos išteklius. Sužadėtuvės buvo patvirtintos ir porelės medaus mėnesis prasidėjo nė vestuvių nesulaukus. They were just having fun, while enjoying each other’s company. Bet linksmybės greitai pasibaigė. Tai, kad Caspian buvo neištikimas, jos nelabai nustebino, net jei kėlė nemalonias asociacijas. Labiau skaudėjo dėl to, kad jos sužadėtinis staiga patapo tėvu, užvirdamas tiek savo, tiek jos gyvenimuose visišką pragarą. Turkės šeima buvo kerštinga - už sukeltą gėdą jie išskerdė didelę dalį Pierce genealoginio medžio, nors jie, atsakydami, padarė tą patį. Mergina liko gyva, dabar jau viena kapstytis sugriuvusiuose planuose ir ateityje. Ji užtruko, kol atsistojo ant kojų. Turėjo kilti pati vėl nuo nulio. Pirmiausia įsidarbino toje pačioje mokykloje, kurioje mokėsi, ten vis dar turėdama ryšių. Kai kokie tamsieji raganiai pradėdavo perdaug perženginėti ribas, jie būdavo ‘oficialiai įduodami’, lyg jų naudojamų burtų tipas lig to momento būtų buvęs visiems nežinomas. Durmstrangas bandė įrodyti, jog nebeturi tiek daug sąsajų su juodąja magija ir, tuo labiau, MV. Ant dokumentų visuomet atsirasdavo Leylos vardas, lyg visi tyrimai būtų atlikti jos ir raganiai už grotų sėstų per ją, tačiau tai dažnai tebuvo formalumas. Pusė tų raganių buvo jos draugai, trumpam pasodinti į ‘time out’, ir jos vyras, kuriuo ji pasirūpino, kad priešingai nei jos draugai, greitai iš ten neišeitų. Kai pagaliau užsitarnavo sau vardą formaliuose rateliuose, Leyla ir vėl pradėjo norėti sau daugiau, jausdama, kad kažkas iš jos buvo atimta. Pamačiusi, kad kažkieno pavardė vėl atsirado vienos mokyklos institucijos darbuotojų sąrašuose, mergina atrado sau naują misiją, nuspręsdama kraustytis į Angliją ir savo karjerą tęsti būtent šios šalies Ministerijoje.
Post by Xavier Lueur on Oct 20, 2023 20:35:05 GMT 1
Xavier Lueur
16 - half-blood-VN mokinys
Vaikino tėvas kadaise buvo sėkmingas tapytojas iki kol tėvo motina mirė. Atrodo viskas būtų gerai jeigu ne jo silpna nervų sistema. Barniai, girtas viskuo nepatenkintas tėvas tapo jų su motina kasdienybe. Viskas kardinaliai pasikeitė kai tėvas ėmė žaisti azartinius žaidimus. Tapybos talentas nuėjo veltui, o pinigų darėsi vis mažiau. Motina nebepajėgė daugiau kentėti sunkaus vyro charakterio, susirinko daiktus, pasigriebė Xavier ir dingo iš JAV į gimtąją Prancūziją. Tada jų gyvenimas ir prasidėjo. Xavier pradėjo eiti į naują mokyklą, stropiai mokėsi ir buvo paklusnus iki tos dienos kai mama nusprendė atsivesti savo naują vyrą į namus. Tikrovė buvo tokia, kad tikrojo tėvo Xavier nepažinojo. Mama melavo tiek jo tariamam tėvui, tiek jam pačiam nes jis buvo tik vaikas. Tiesą apie savo tikrąjį tėvą jis sužinojo kiek vėliau. Pasirodo žmogus kuris visai neseniai tvirta koja žengė į jų gyvenimą buvo jo tikrasis tėvas. Lueur negalėjo taip greitai visko priimti to todėl nusprendė kuriam laikui nesikalbėti su motina. Gyvenimas tapo niūresnis, o dienos mokykloje prailgo, tik jis ir jo piešimo bloknotas. Nesvarbu kaip stipriai stengėsi vaikinas neišsiskirti nuo kitų, visgi sugebėjo pritraukti merginos dėmesį. Aera, naujokė kuriai sunkiai sekėsi pritapti naujoje aplinkoje dėl kalbos nežinojimo. Nežinia iš kur tiek drąsos tada atradęs vaikinas pratiesė merginai savo pagalbos ranką. Leisti kartu laiką jam buvo labai smagu, po truputi ėmė gerėti situacija ir namuose. Xavier merginos dėka iki neatpažinimo pasikeitė. Paleido vaikystės nuoskaudas ir niekada į jas daugiau neatsigręždavo. Pradėjo gyvenimą iš naujo, atrodė, kad dabar viskas klostysis gerai, bet iš jo gyvenimo staiga dingo jam svarbus žmogus - Aera. Xavier nežinojo ar dar kada pamatys savo draugę, tad nusprendęs, kad taip daugiau negali tęstis vieną dieną susirinko savo lagaminus ir pareiškė mamai, kad nori mokytis Hogvartse. Motina žinodama tikrą vaikino prigimtį nestabdė jo taip paleisdama Xavier į naują gyvenimą. Svajonė tapti menininku trumpam teks atidėti, bet ar pavyks tapti tokiu magu kaip jo tėvas? Kas ten žino.
Last Edit: Oct 20, 2023 20:35:59 GMT 1 by Xavier Lueur
Post by June Ines Lindquist on Oct 24, 2023 15:22:07 GMT 1
June Ines Lindquist
17 - half-blood - GG mokinė
June dar būdama kūdikis, buvo palikta prie vienos iš Stokholmo vaikų namų durų, be raštelio, be prašymo ar atsiprašymo, kaip stebuklėlis iš visatos rankų. Mergaitės pirmasis vardas simboliškai reiškė mėnesį, kada ji buvo rasta - apsigyveno globos namuose, vidurinį ir pavardę suteikė jos globėjai, vėliau June ir įsivaikinę. Nežinant ką prarado, June gyveno su kitais vaikais iki septynerių metų tikrai laimingai, po to, kai iš nedidelio juodų plaukų ir šviesios odos gumulėlio išaugo graži mergaitė, kuri patraukė Lindquist šeimos akį. Per pirmuosius septynerius gyvenimo metus June atrado aistrą gamtai, gyvūnėliams - domėjimusi ja ir rūpinimusi visais sutiktais, mergaitei patiko ir fotografuoti, slapčia nuvogus auklės fotoaparatą, mat įstaiga augino vaikus labai griežtomis sąlygomis. Vėliau, kai naujieji tėvai įtraukė Ines pilnavertiškai į savo šeimą, ji ėmė jausti nepakankamumą. Šie buvo visuomet užsiėmę, dirbo jai nesuprantamą darbą, ir tas baisus jausmas tik stiprėjo. Nebeturėdama savo draugų iš globos namų, negaudama tos meilės iš naujųjų tėvų kokios tikėjosi, June ėmė jausti vis stiprėjantį liūdesį, kuris ilgainiui išsiplėtė į depresiją atitinkančius požymius, o tai įtakojo ir jos self-harm. Save žalojo pabėgusi į gamtos apsuptį, dažniausiai miške ar kapinėse. Po kelerių metų June pasiekė žinia, kad jos mylimiausia auklė buvo rasta negyva, o tai mergaitei buvo galutinis smūgis, dėl ko jos elgesys tapo net ir šaltiems bei abejingiems jos tėvams, nepakenčiamas. Ines maištavo prieš juos, neklausydavo, negrįždavo namo iki vėlumos, vogdavo jų daiktus prisipirkdama visko, ko jai nereikėjo ir ką galiausiai tiesiog pamesdavo kur nors miške. Toks chaosas pasiturinčioje švedų šeimoje ilgai nesitęsė, nes June vieną vakarą susikrovė būtiniausius daiktus ir palaukusi, kol tėvai užmigs, pabėgo iš namų. Jautėsi juose tarsi įkalinta, atskirta nuo viso pasaulio kurio taip pasiilgo, bet tai nebuvo jos didžiausias viltis pateisinęs įvykis. Mergaitė pabėgusi grįžo į globos namus kuriuose augo, nes labai troško pamatyti bent vieną artimą ir išsiilgą veidą. Visą kitą dieną ji praleido geriausios draugės kompanijoje, veikė paauglės kas tik joms kadaise buvo įprasta, tai vienareikšmiškai, buvo viena, geriausia diena nuo tada, kai June paliko šią įstaigą ir savo sielos sesę, bet.. tos pačios dienos vakare, June sulaukė globos namų prižiūrėtojos akistatos. Draugė manydama, kad daro gera, ją įskundė ir pakankamai greitai Ines buvo sugrąžinta į Lindquist šeimą. Žinoma grįžus niekas nepasikeitė, tėvai patirtą gėdą dangstė mergaitės išvykimu pas giminaičius, kas galiausiai tapo ne tokiu jau ir dideliu melu. June buvo pasakyta, kad jei ji ir toliau elgsis ne pagal "taisykles", ji bus išsiųsta į Škotiją, pas naujojo tėvo motiną, savo netikrą močiutę. Juodaplaukei paprasčiausiai neberupėjo įvaikintojų kažkokie norai, jai vis labiau ir stipriau ėmė atrodyti, kad Lindquist ją įsivaikino todėl, kad sukurtų idealios šeimos paveikslą, išorišką apgaulę, jų kažkokiems lūkesčiams patenkinti, ji pyko dėl draugės išdavystės, skaudėjo širdį netekus auklės, kuri jai buvo kažkas arčiausiai mamos. Taip June atsidūrė Škotijoje. Būtų vėl pabėgusi, bet netikėtai paaiškėjo, kad ji buvo viena tų, kurie buvo sutverti burti, magijos pasauliui. Močiutei šie dalykai nebuvo nauji, nes ji ir pati buvo magė, būrėja. Skirtingai nei ji norėjo, June burti nenorėjo. Ji troško gyventi, praagzistuoti tą laiko tarpą Škotijoje iki pilnametystės ir pradėti savo gyvenimą atskirai nuo visų, kurie jai diktavo kaip tai reikia daryti. Lindquist, būtent todėl June įgrūdo į Hogvartsą, magijos mokyklą, kur ji pateko į grifų gūžtos koledžą. Ar čia buvo dar vienas antausis Ines? Ar po visu šaltos šeimos skydu noras June sukurti tokį gyvenimą, kokio ji nusipelnė buvo tiesa? June po šiai dienai to neišsiaiškino. Jei pirmuosius kelis metus praleido Hogvartse kaip vaiduoklis, ir tiesiog per plauką pakilo kursu, trečiasis buvo pereinamasis, o ketvirtą ir pradėjusi penktą kursą, June ėmė stropiai mokytis, vis labiau lavinti savo magijos, būrimo sugebėjimus. Nors jos gyvenimas šiuo aspektu labai stipriai pasikeitė, June ir toliau laikosi labiau vieniša, nuolat lankose gamtoje - miške, kapinėse leidžia laiką, kuri jai visuomet suteikdavo ramybės jausmą. Nežinanti kaip pasitikėti kitais, artimų draugų neturi, tik koledžo nariai ir pažįstami, su kuriais yra maloni, bet ir šališka, nes jau nebetiki, kad ras gyvenime žmogų, kuriuo galės taip pasitikėti, kaip prarasta geriausia drauge. Nedaugžodžiauja, nesimaišo kitų kelyje, bet kai reikia priimti sprendimus yra drąsi ir užtikrinta. Mylimiausia pamoka išlieka herbologija, o metų laikas ruduo bei žiema. Nors atrodo gyvenimas kūrėsi jai vis geresnis, įpročio ar nuoskaudų išlaisvinimo, kovojant su tokiais vidiniais demonais, June nesugebėjo nustoti savęs žaloti, nes tai jai buvo taip įprasta, kaip kas ryt iš naujo atsikelti.
Post by Faye L. Wilderose on Nov 1, 2023 23:00:38 GMT 1
Faye Lynn Wilderose
24 - negrynakraujė - dar neturi pareigų
Faye Lynn Wilderose gimė Švedijoje, o po to jos šeima persikėlė į Londoną. Ji yra vienturtė dukra. Nuo pat mažų dienų ji parodė smalsumą ir norą pažinti pasaulį, todėl atvykus į Hogvartsą, ji buvo atrinkta į garbingą Ravenclaw namą. Mokslai jai sekėsi puikiai. Baigusi mokyklą, ji trumpam grįžo į Švediją, o po to nusprendė siekti darbo ministerijoje arba netgi Hogvartse.
[div style="font-size:10px;"][b]24 - negrynakraujė - dar neturi pareigų[/b][/div][/div]Faye Lynn Wilderose gimė Švedijoje, o po to jos šeima persikėlė į Londoną. Ji yra vienturtė dukra. Nuo pat mažų dienų ji parodė smalsumą ir norą pažinti pasaulį, todėl atvykus į Hogvartsą, ji buvo atrinkta į garbingą Ravenclaw namą. Mokslai jai sekėsi puikiai. Baigusi mokyklą, ji trumpam grįžo į Švediją, o po to nusprendė siekti darbo ministerijoje arba netgi Hogvartse. [/div]