Kajaus gyvenimo istorija tikrai nebuvo rožėmis klota. Berniuko pačios pirmosios egzistencijos akimirkos buvu paženklintos tragedija. Jo motina mirė gimdydama, o po kelerių metų žuvo ir tėvas. Pastarasis neteisingai apkaltintas dėl to, ko iš tiesų nepadarė, paragavo psicho bučinio. Tad Kajus liko vienas kaip pirštas ir tapo niekam nereikalinga šiukšle, išmesta į šaltą pasaulį. Berniukas iki pat mokyklinio amžiaus gyveno vaikų namuose, o vėliau jo globą visapusiškai perėmė Hogvartsas. Ten jis tapo Švilpynės koledžo dalimi bei susipažino su savo ilgamečiais draugais - Francisco ir Lyanna. Jaunystėje Kajus buvo užsispyręs, arogantiškas bei gerokai per daug savimi pasitikintis, tačiau tuo pačiu ir visus įmanomus laurus skinantis paauglys. Vaikino nuolatinis varžovas buvo Francisco. Kiekviena sfera ar bet kokia gyvenimiška situacija jaunuoliams buvo lyg tarpusavio varžybos. Visgi nepaisant to fakto, trijulė buvo geriausi draugai. Nors Kajus ir buvo vienas talentingiausių kartos magų, nuo pats jaunų dienų išsiskiriantis fantastišku analitinu mąstymu. Jis nuolat laikėsi taisyklių, tačiau ateites kortos susimaišė. Vos tik baigę mokyklą, Kajus ir jo geriausias draugas Francisco, prisijungė prie mirties valgytojų gretų, o Lyanna pasirinko kitą kelią. Nors ir mergina prisijungė prie aurorų rato, tačiau visada stengėsi ištraukti draugus iš blogio, todėl nepaisant prieštaringų ir skirtingų jų įsitikinimų, ji su draugais ryšių nenutraukė. Tai itin nepatiko tuometiniam mirties valgytojų lyderiui, todėl pasinaudojęs valdymo užkeikimu, jis pavertė Kajų marionete ir jo rankomis nužudė Lyanną. Jos mirtis ir faktas, kad Lyanna mirė nuo Kajaus lazdelės, vaikiną galutinai palaužė. Dėl Lyannos mirties, Francisco kaltino Kajų. Jie tapo mirtinais priešais. Kajui išsivystė potrauminio streso sindromas, vaikinas paliko mirties valgytojus ir pradėjo gyventi atsiskyrėlio gyvenimą. Priešingai nei Francisco, jis galutinai vilties neprarado ir pašventė savo gyvenimą vardan to, kad išpirktų savo nuodėmes ir taptų geresniu žmogumi, nors praeities šydas taip lengvai paleisti nenori... Palikęs mirties valgytojus, išorėje Kajus transformavosi į nihilistą nuobodą, kuris kartais tuo ir baugina, nes į visas gyvenimo situacijas žvelgia šaltaukraujiškai ir iš ramios perspektyvos. Iš pirmo žvilgsnio jis viskam apatiškas, lėkšto humoro ir emocijų neturintis magas. Vis tik apie knygą iš viršelio spręsti nereikėtų. Nors Kajų analizuoti remiantis išore yra išties sudėtinga, tačiau viduje slypi jautri, gyvenimo patirtų tragedijų suluošinta asmenybė, iki šios dienos turinti potrauminį sindromą. Vaikiną tebekamuoja košmarai ir jis vis dar negali atleisti sau, kad nuo jo rankos žuvo Lyanna. Visgi, kad ir kaip bebūtų sunku, Kajus turi vilties išpirkti savo nuodėmes. Dabar jis brandi asmenybė ir labiausiai aukština draugystės ir ištikimybės vertybes.
Post by Celeste Amelie Floquet on Aug 10, 2020 10:22:02 GMT 1
Zoey Rain Tomlinson
17 - muggle borm - VN mokinė
Zoją Rain Tomlinson būtų galima pavadinti tikru stebuklu. Mergaitė gimė šiaurės Airijoje, Belfaste, žiobarų šeimoje praėjus keliems metams po to, kai Tomlinsonai išgirdo nebegalėsiantys turėti daugiau vaikų. Susitaikę, kad turės tik vieną atžalą - vyresnįjį Zojos brolį - Harry, merginos tėvai labai nustebo, kai sužinojo, kad laukiasi antrosios atžalos, šį kartą mergaitės - Zojos. Rain gimdymas buvo sunkus - mergaitė gimė visu mėnesiu per anksti, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, niekada nepasižymėjo silpnumu. Atrodo vienintelė savybė lydėjusi ją per gyvenimą ir buvo stiprybė. Zojos gyvenimas bėgo kaip ir daugelio žiobarų vaikų - merginos dienos prasidėdavo kieme dūkstant su draugais, o pasibaigdavo nubrozdintais keliais ir ilga kelione namo. Ji buvo visiškai paprasta mergaitė - domėjosi jai rūpimais dalykais, mokėsi važinėti dviračiu, kurį labai greitai pakeitė į riedučius, turėjo būrelį draugų, žaidė lėlėmis ir gyveno nuostabų nuotykių kupiną gyvenimą. Viskas apsivertė per tryliktąjį merginos gyvenimą, kuomet merginos rankas pasiekė laiškas iš Burtų ir kerėjimo mokyklos. Viskas atrodė kaip paprastas pokštas, o ir mokytis magijos, gyvenant tokį puikų gyvenimėlį ne itin norėjosi, nors ir buvo smalsu ar viskas bent kiek primena knygas, kurias vaikystėje jai skaitė šešriais metais vyresnis brolis. Būtent jis ir įkalbėjo Zoją mokytis magijos. Dabar Zoja Hogvartse yra visiškai paprasta mergina - šiek tiek uždaroko būdo varnanagė, dienas leidžianti viena su kokia nors knyga. Nors varniukams ir įprasta uostyti bibliotekos dulkes, Rain niekada nebuvo žmogus, kuriam patikdavo mažos uždaros erdvės. Jai reikėjo erdvės, todėl merginą daug dažniau galima surasti prie vandens telkinio ar miško pakraštyje. Nors ir yra švelnaus ir gana mielo būdo, ji nebijo susižeisti ir parodyti, ko yra verta. Tiesa, vertę ji matuoja ne fizine jėga ar lazdelės valdymu, tačiau išmintimi. Ir ne, ne ta išmintimi, kurią žmonės sakosi įgiję, kai perskaito kokią niekam tikusią knygą. Ji kalbėjo apie tikrą išmintį, tokią, kurią turi tik labai smalsūs ir žingeidūs žmonės. Visai kaip ir ji...
Charllote - paprasta, bet tuo pačiu ir išskirtinė mergina spjaunanti į visus kitų sugalvotus standartus. Draugiška, bet toli gražu ne visiems. Miela, bet kandi. Jautri, bet šalta. Ji - lyg dvi asmenybės susipynusios viename kūne. Todėl bendravimas su ja.. sudėtingas ir ne visiems įkandamas dalykas. Kas lėmė tokį jos charakterio susidarymą? Veikiausiai patys artimiausi ir labiausiai ją mylintys žmonės - tėvai. Kurie visada buvo skirtingi, bet puikiai sutariantys ir vienas kitą mylintys žmonės. Ji niekada nebuvo angeliukas, bet neprilygo ir velniukui, tačiau žmones pavadinusius ją viduriuku perliedavo piktu žvilgsniu. Ji niekada nenorėjo tilpti ir netilpo jokiuose rėmuose. Ir taip pat ji - turbūt nuoširdžiausias žmogus pasaulyje ar bent Britanijoje. Ji gali būti geriausė draugė arba didžiausė priešė ir tai ne visada priklauso nuo tavęs. Pavadinti ją pasipūtėle būtų neteisinga, nes ji niekada nežiūrėjo į kitus iš aukšto. Tik visada žinojo savo vertę ir save gerbė. Ji nėra pratusi viską gauti ant lėkštutės, bet jei ji ko nors nori.. to pasiekti jai nesutrukdys niekas, kad ir kaip stengtusi. Ji nekreipia dėmesio į kitų nuomonę, nes pati puikiai žino ko yra verta ir, kad yra mylima. Kol kas vieninteliai žmonės kurių nuomonė turi jai reikšmės - šeima. Juk tik jie ją tikrai pažįsta ir tik jie ją myli, kad ir kaip ji pasielgtų. Ir ji atvyksta į Hogvartsą.
Post by Atticus Maximilian Eldridge on Aug 18, 2020 17:41:20 GMT 1
Maxine Flamel
23 - grynakraujė - Hogvartso profesorė
Kad ir kaip sunku tuo patikėti, tačiau Maxine yra 1300 - 1326 metais gimusio Nicolas Flamel anūkė. Ne proanūkė, ne propro...proanūkė, tačiau anūkė, mat nors istorijos knygose ši informacija nėra tokia paryškinama, tačiau Nicolas ir Perenelle būdami jauni (apytiksliai 300 šimtų metų) sulaukė šeimos pagausėjimo - sūnaus, kuris lygiai taip pat, kaip ir tėvai, eliksyro pagalba buvo nemirtingas. Tiesa, priešingai, nei tėvai, kurie sužinoję apie mirtį buvo pasiruošę jai, Michael, visą gyvenimą paskyręs linksmybėms, suvokęs kad ateina paskutinioji, nusprendė pasinaudoti laiku, kuris jam vis dar buvo suteiktas, bei vedė savo to meto mylimąją Shantel - juodaodę magę, dėsčiusią Uagadou magų mokykloje. Jų santuoka nebuvo bevaisė ir prieš mirdamas Michael dar spėjo priglausti prie savęs naujagimę dukrelę, kuriai suteikė vardą - Maxine. Jaunosios Flamel gyvenimas nebuvo niekuo išskirtinis. Na, bent jau pagal magų kriterijus. Sulaukusi trylikos mergina pradėjo mokslus Afrikoje, Uagadou mokykloje, kurioje dėstė jos mama. Pabaigusi mokslus ėmė keliauti po pasaulį, gilinti turėtas žinias, semtis naujų. Jos susidomėjimas augalais ir jų naudojimo būdais vedė magę tęsti mokslus, kuriuos pabaigusi sulaukė pasiūlymo dirbti Anglijos magų mokykloje ir dėstyti Herbologiją. Flamel netruko sutikti su šiuo pasiūlymu, tačiau ar tai dėl to, jog ji nori padėti jauniesiems magams tobulėti, ar dėl potraukio, kurį paveldėjo iš senelio..?
Post by Alisa Phoebe Black on Aug 20, 2020 11:23:37 GMT 1
Alisa Phoebe Black
13 - negrynakraujė - ŠV mokinė
"Devils child" - taip nuo pat mažų dienų į Alisą su persuktu, perbalusiu ir ištemptu veidu, bei neapykanta akyse kreipdavosi jos motina - Marie Bebb. Nors daugeliui toks kreipinys į savo atžalą atrodytų mažų mažiausiai nepadorus, smulki moterėlė pilkšvais plaukais, kurių niekada gyvenime net nebūtų pagalvojusi dažyti, mat tai - ėjimas prieš viešpatį Dievą, turėjo ką atsakyti tokiems skeptikams. Pasak jos, Alisos tėvas ne kas kitas, o velnias, kuris pasinaudojęs Bebb akimirkos silpnumu pasinaudojo ja, bei paliko viduje savo sėklą. Tiesa, nebuvo nei vieno žmogaus, kuris patikėtų moters žodžiais, mat vienintelis asmuo, kuris negalvojo, jog ji išprotėjusi (nors greičiausiai galvojo, tačiau jo darbas buvo išklausyti) miestelio kunigas. Kaip tikra krikščionė katalikė Marie kiekvieną dieną melsdavosi ir bent jau kelis kartus per savaitę eidavo į bažnyčią, tad nieko keisto, jog net ir žinodama kas tėvas, ši nepasidarė aborto ir pagimdė dukrą, kurią nuo pat mažens bandė 'išgelbėti' su Dievo pakalba. Augdama su tokia motina, Alisa nematė gero gyvenimo. Ji atrodė tokia pilka pelytė, visada visko bijanti, tačiau vos tik kas nors parodydavo jai bent jau šiek tiek dėmesio, bent lašelį gerumo, smulkutės mergytės veide pasirodydavo pati nuoširdžiausia šypsena. Bebb tai, žinoma, nepatiko. Ji bijojo, kad ta mažoji velnio dukra ką nors užkerės, tad laikė ją kuo toliau nuo visų miestelio gyventojų. Vienintelė vieta, kur ji galėjo bent jau pažiūrėti į kitus žmones buvo bažnyčia, tad su laiku šią vietą ji ėmė vis labiau mėgti. Bent jau iki tol, kol pirmą kartą pasireiškė Phoebe magija. Viskas įvyko taip netikėtai: vieną minutę ji gūžėsi nuo mamos šauksmo, o jau kitą - Marie rankoje buvęs diržas užsidegė. "Velnio vaikas!" - vėl nuskambėjo per namus ir įtūžusi moteris stvėrė mergaitę ir nugabeno ją į bažnyčią, kur pareikalavo, jog kunigas atliktų egzorcizmą. Šiam atsisakius ji pati kone paskandino dukterį šventinto vandens inde, taip bandydama sulaikyti blogį. Nuo tos dienos vis dažniau Alisa buvo tempiama į bažnyčią, kad 'varyti blogį', ko pasekoje ji ėmė bijoti ir tos vietos, bei slėpti kiekvieną nepaaiškinamą įvykį, kurio motina dar nespėdavo pamatyti. Praėjus porai metų po tokios kankynės, bijodama ir savo paties atvaizdo, kuris kartais pasikeisdavo, nenorėdama kelti kojos iš kambario ir svarstydama apie savižudybę (ji kelis kartus tai bandė padaryti, tačiau nesėkmingai), Lisa sulaukė laiško: "Ms., Alisa Bebb, Potters Pond, GL12 7HF Wotton-under-Edge, England." Tai buvo bilietas į laisvę - kvietimas mokytis burtų ir kerėjimo mokykloje - Hogvartse. Žinoma, juoda it anglis pelėda, kuri atnešė laišką, kaip ir bet kuris kitas paukštis, kuris būtų atskridęs, buvo priskirtas pragaro laiškanešiui, tad Marie pareiškė dukrai, kad tai jos tėvo pinklės ir ji jokiu būdu neatiduos savo mergaitės tamsos jėgoms. Laiškas buvo sudegintas, kartu su Alisos viltimi. Kitą dieną prie namo pasirodė dar vieną pelėda su tokiu pačiu laišku. Viltis grįžo, tačiau trumpam, mat laiškas ir vėl buvo sunaikintas. Kaip ir kitas... ir dar kitas... Šešias dienas iš eilės prie namo pasirodydavo paukščiai su laiškais ir tai Bebb taip nepatiko, jog ji užrakino dukterį rūsyje, kuris buvo iškabinėtas kryžiais, įsitikinusi, jog taip velnias jos neras. Ši klydo. Labai klydo. Septinta diena po pirmojo laiško - sekmadienis. Šią šventą dieną, kaip ir kiekvieną kitą sekmadienį, Marie pasipuošė savo gražiausia suknele. Ji ruošėsi keliauti į bažnyčią, tad išleido ir Alisą iš rūsio, kad ši susiruoštų. Jaunoji magė jau laukė motinos, kai į duris pasigirdo beldimas. Paliepta niekur neiti, mergaitė stovėjo ir žvelgė į duris, stebėdama kaip motina šias atidaro ir žegnodamasi žengia kelis žingsnius atgal. Viskas įvyko greitai: Marie griebė kryžių, vyras juodais plaukais ir juodomis akimis išsitraukė kažkokią paprastą lazdelę, bei po akimirkos moteris su perpjauta gerkle jau krito ant žemės, aptėkšdama krauju Lisą. Pastaroji taip ir liko stovėti vietoje sustingusi ir nekvėpuojanti, kol tuo metu perlipęs per negyvą kūną vyras žengė prie jos. "Sveika, Alisa. Laikas tau keliauti namo." Vyras, kuris pasirodė prie durų, buvo ne šiaip kažkoks asmuo, o Augustus Black - Alisos tikrasis tėvas. Priešingai, nei visą gyvenimą jai aiškino motina, jaunoji Black nebuvo velnio vaikas - ji buvo raganiaus dukra ir turėjo sugebėjimų, kurių nei vienas žiobaras nė įsivaizduoti negalėtų. Ir po mėnesio laiko naujuose, tėvo namuose, ji vis daugiau sužinojo apie magiškąjį pasaulį, tai buvo pasiruošusi keliauti į mokyklą. Visgi ji neliko ir be mamos palikimų: depresija, paranoja, nepasitikėjimas aplinkiniais, panikos atakos ir... lyg višnaitė ant torto - bipolinis sutrikimas, kuris karts nuo karto išprovokuoją itin žiaurią įprastai baikščios, bet gana mielos merginos pusę.
[div align="center"][div style="width:260px;box-shadow:0px 0px 1px 1px #4c2d52;"][div style="width:250px;height:100px;padding:5px;overflow:auto;font-family:times new roman;font-size:10px;text-align:justify;line-height:100%;"][div style="font-size:12px;text-align:center;"][b]Alisa Phoebe Black[/b] [div style="font-size:10px;"][b]13 - negrynakraujė - ŠV mokinė[/b][/div][/div]"Devils child" - taip nuo pat mažų dienų į Alisą su persuktu, perbalusiu ir ištemptu veidu, bei neapykanta akyse kreipdavosi jos motina - Marie Bebb. Nors daugeliui toks kreipinys į savo atžalą atrodytų mažų mažiausiai nepadorus, smulki moterėlė pilkšvais plaukais, kurių niekada gyvenime net nebūtų pagalvojusi dažyti, mat tai - ėjimas prieš viešpatį Dievą, turėjo ką atsakyti tokiems skeptikams. Pasak jos, Alisos tėvas ne kas kitas, o velnias, kuris pasinaudojęs Bebb akimirkos silpnumu pasinaudojo ja, bei paliko viduje savo sėklą. Tiesa, nebuvo nei vieno žmogaus, kuris patikėtų moters žodžiais, mat vienintelis asmuo, kuris negalvojo, jog ji išprotėjusi (nors greičiausiai galvojo, tačiau jo darbas buvo išklausyti) miestelio kunigas. Kaip tikra krikščionė katalikė Marie kiekvieną dieną melsdavosi ir bent jau kelis kartus per savaitę eidavo į bažnyčią, tad nieko keisto, jog net ir žinodama kas tėvas, ši nepasidarė aborto ir pagimdė dukrą, kurią nuo pat mažens bandė 'išgelbėti' su Dievo pakalba. Augdama su tokia motina, Alisa nematė gero gyvenimo. Ji atrodė tokia pilka pelytė, visada visko bijanti, tačiau vos tik kas nors parodydavo jai bent jau šiek tiek dėmesio, bent lašelį gerumo, smulkutės mergytės veide pasirodydavo pati nuoširdžiausia šypsena. Bebb tai, žinoma, nepatiko. Ji bijojo, kad ta mažoji velnio dukra ką nors užkerės, tad laikė ją kuo toliau nuo visų miestelio gyventojų. Vienintelė vieta, kur ji galėjo bent jau pažiūrėti į kitus žmones buvo bažnyčia, tad su laiku šią vietą ji ėmė vis labiau mėgti. Bent jau iki tol, kol pirmą kartą pasireiškė Phoebe magija. Viskas įvyko taip netikėtai: vieną minutę ji gūžėsi nuo mamos šauksmo, o jau kitą - Marie rankoje buvęs diržas užsidegė. "Velnio vaikas!" - vėl nuskambėjo per namus ir įtūžusi moteris stvėrė mergaitę ir nugabeno ją į bažnyčią, kur pareikalavo, jog kunigas atliktų egzorcizmą. Šiam atsisakius ji pati kone paskandino dukterį šventinto vandens inde, taip bandydama sulaikyti blogį. Nuo tos dienos vis dažniau Alisa buvo tempiama į bažnyčią, kad 'varyti blogį', ko pasekoje ji ėmė bijoti ir tos vietos, bei slėpti kiekvieną nepaaiškinamą įvykį, kurio motina dar nespėdavo pamatyti. Praėjus porai metų po tokios kankynės, bijodama ir savo paties atvaizdo, kuris kartais pasikeisdavo, nenorėdama kelti kojos iš kambario ir svarstydama apie savižudybę (ji kelis kartus tai bandė padaryti, tačiau nesėkmingai), Lisa sulaukė laiško: "Ms., Alisa Bebb, Potters Pond, GL12 7HF Wotton-under-Edge, England." Tai buvo bilietas į laisvę - kvietimas mokytis burtų ir kerėjimo mokykloje - Hogvartse. Žinoma, juoda it anglis pelėda, kuri atnešė laišką, kaip ir bet kuris kitas paukštis, kuris būtų atskridęs, buvo priskirtas pragaro laiškanešiui, tad Marie pareiškė dukrai, kad tai jos tėvo pinklės ir ji jokiu būdu neatiduos savo mergaitės tamsos jėgoms. Laiškas buvo sudegintas, kartu su Alisos viltimi. Kitą dieną prie namo pasirodė dar vieną pelėda su tokiu pačiu laišku. Viltis grįžo, tačiau trumpam, mat laiškas ir vėl buvo sunaikintas. Kaip ir kitas... ir dar kitas... Šešias dienas iš eilės prie namo pasirodydavo paukščiai su laiškais ir tai Bebb taip nepatiko, jog ji užrakino dukterį rūsyje, kuris buvo iškabinėtas kryžiais, įsitikinusi, jog taip velnias jos neras. Ši klydo. Labai klydo. Septinta diena po pirmojo laiško - sekmadienis. Šią šventą dieną, kaip ir kiekvieną kitą sekmadienį, Marie pasipuošė savo gražiausia suknele. Ji ruošėsi keliauti į bažnyčią, tad išleido ir Alisą iš rūsio, kad ši susiruoštų. Jaunoji magė jau laukė motinos, kai į duris pasigirdo beldimas. Paliepta niekur neiti, mergaitė stovėjo ir žvelgė į duris, stebėdama kaip motina šias atidaro ir žegnodamasi žengia kelis žingsnius atgal. Viskas įvyko greitai: Marie griebė kryžių, vyras juodais plaukais ir juodomis akimis išsitraukė kažkokią paprastą lazdelę, bei po akimirkos moteris su perpjauta gerkle jau krito ant žemės, aptėkšdama krauju Lisą. Pastaroji taip ir liko stovėti vietoje sustingusi ir nekvėpuojanti, kol tuo metu perlipęs per negyvą kūną vyras žengė prie jos. "Sveika, Alisa. Laikas tau keliauti namo." Vyras, kuris pasirodė prie durų, buvo ne šiaip kažkoks asmuo, o Augustus Black - Alisos tikrasis tėvas. Priešingai, nei visą gyvenimą jai aiškino motina, jaunoji Black nebuvo velnio vaikas - ji buvo raganiaus dukra ir turėjo sugebėjimų, kurių nei vienas žiobaras nė įsivaizduoti negalėtų. Ir po mėnesio laiko naujuose, tėvo namuose, ji vis daugiau sužinojo apie magiškąjį pasaulį, tai buvo pasiruošusi keliauti į mokyklą. Visgi ji neliko ir be mamos palikimų: depresija, paranoja, nepasitikėjimas aplinkiniais, panikos atakos ir... lyg višnaitė ant torto - bipolinis sutrikimas, kuris karts nuo karto išprovokuoją itin žiaurią įprastai baikščios, bet gana mielos merginos pusę.[/div] [div style="width:250px;height:30px;background-color:#ffffff;"][/div][/div][div style="margin-top:-40px;"][img src="https://i.imgur.com/6omlnnE.png" style="width:200px;border:5px solid white;box-shadow:0px 0px 1px 1px #4c2d52;"][/div][/div]
Oh you say that you want it, so baby come get it. Don't just talk about it. Oh I know you're addicted, so baby come have it.
Post by Blake Fai Longwei on Aug 21, 2020 17:41:05 GMT 1
ATNAUJINU:
Gretchen Mayflower
14 - grynas - VN mokinė
Grethen augo niekuo neišsiskiriančioje grynakraujų burtininkų šeimoje. Jos tėvai nebuvo nei per daug įžymūs, nei kažkuo ypatingi - mama, iki netikėtos mirties dar Gretchen ankstyvoje vaikystėje, dirbo sesele Skutelio ligoninėje, tėtis iki dabar buvo vidurinės grandies Magijos ministerijos tarnautojas. Kartu namuose su mergaite augo 3 vyresni jos broliai, kurie nevengė paerzinti jaunesniosios sesutės. O jai, žinoma, reikėjo visur ir visada su jais spėti bei dalyvauti visose šunybėse. Augdama visiškai vyriškoje kompanijoje jaunoji Mayflower greitai suprato, kad su sportbačiais pabėgti nuo peštukų sekasi kur kas lengviau, o su kelnėm sėdėti ant šluotos gerokai patogiau. Į tipinę mergaitę ji mažai panašėjo. Nenuostabu, kad augdama su trim padaužom ji netrukus tapo tik kiek mažesnė ir smulkesnė jų versija, niekuo kitu visiškai nenusileidžianti berniukams, galėjo ir į nosį kažkam užvažiuoti, net didesniam ir stambesniam už save. Jautėsi saugi, turėdama brolių užnugarį. Vis tik tėčiui nusprendus berniukuose išugdyti kiek daugiau disciplinos, jie visi buvo išsiųsti mokytis į Durmštrangą, o Gretchen, atėjus laikui, atkeliavo į Hogvartsą.
Post by Augustus Black on Aug 21, 2020 18:09:58 GMT 1
Augustus Black
27 - Grynakraujis - Mirties valgytojas/ex direktorius
Augustus Black - visuomenėje gerbiamas vyras, kilęs iš senos ir galingos magų giminės. Tiesa, spindintis paviršius slepia tamsią, sadistišką jo prigimtį. Pogrindyje Black vardas sukelia baimę, o ribų neturėjimas pasireiškia magijos pasaulio įstatymų laužimu. Vienas iš tokių sulaužytų įstatymų ir jo dukra - Alisa, kuri dar visai neseniai pasirodė vyro gyvenime. Nors ir žinojo apie dukters būvimą ir tai, kokiomis sąlygomis ji augo, Augustus norėjo ją 'užgrūdinti'. Tai iš dalies jau parodo koks asmuo slepiasi po sėkmingo vyro kauke.
419
pranešimų
239 likes
16 metų
4 kursas
Simpatija: So let me thank you for your time. And try to not waste any more of mine. Get out of here fast.
Post by Estella Delmara Almantares on Aug 26, 2020 12:04:49 GMT 1
Estella Delmara Almantares
16 - grynas - GG mokinė
Estella 'Stella' Delmara Almantares - žavi ispanė, jauniausioji Almantares giminės atstovė, gimusi ir augusi Lansarotės saloje. Kaip ir pridera visiems grifams - Delmara yra drąsi kovotoja, mėgstanti parodyti, kad kažkur yra pranašesnė už kitus, tačiau didžiąją dalį elgiasi kiek kitaip nei draugiškai nusiteikę grifai. Estella nėra geručiukė mergaitė, galinti paleisti savo svajones vardan kitų gerovės - ji užsispyrusi, kovotoja, jei to prireikia - tikra peštukė. Nuo savo vyrsniosios sesers Esteros skiriasi kaip diena ir naktis, todėl beveik neturi jokių draugų. Ji nei iš tolo neprimena jautruolės mergaičiukės, kuri skundžiasi gyvenimu. Vadovaujasi nuomone, kad kiekvienas žmogus yra kaltas dėl savo likimo pats ir ne kitaip, todėl dar labiau nekenčia kai žmonės dėl ko nors skundžiasi. Didelį pyktį ji jaučia ir tėvams, kurie 'numetę' savo dukras seneliai, patys pradėjo girtuokliauti. Nieko keisto, kad Delmara gali atrodyti šalta asmenybė, tačiau viduje ji yra geras žmogus, mokantis išklausyti ir paguosti. Draugams gali tapti tikra filosofe ar mokytoja.
960
pranešimų
1,074 likes
19 metų
7 kursas
Simpatija: Kam tos meilės seilės, jei turi katinioką
Post by Azalea Maria Bellerose on Aug 28, 2020 15:21:33 GMT 1
Azalea Maria Bellerose
18 m. - half-blood - ŠV mokinė
Kruasanas, kaitri saulė, Eifelio bokštas - buvusi šviesiaplaukės kasdienybė Prancūzijoje, kurią teko iškeisti į Anglijos. Viena seniausių bei įtakingiausių prancūzų aukštuomenės giminė, iš kurios Azalea yra kilusi, nuo seno garsėjo žymiais burtininkais bei raganomis. Dar jai negimus, buvo sukurptas tolimesnis jos gyvenimas bei vaidmuo visuomenėje. Kaip pirmagimė, privalėjo baigti vieną iš geriausių pasaulyje burtų ir kerėjimo mokyklą, įgyti kuo daugiau žinių, o tada perimti visą šeimos klano ,,valdymą". Žinoma, tėvai stengėsi jų dukrai suteikti kuo daugiau meilės, laisvės bei dėmesio. Tačiau buvo bejėgiai prieš giminės nutarimą, išsiųsti jaunąją Bellerose iš Biobetonso į Hogvartsą kiek ūgtelėjus. Niekas žinojo, jog tėtis, su kuriuo Azalea augo nuo pat kūdikystės, nebuvo tikrasis biologinis tėvas. Žinojo tik pati motina Margaret, kuri, vieno nekalto vakarėlio metu, su draugėmis buvo per daug prisilinksminusi, kad nukrypo į kairę pusę ir permiegojo su žaviu ir patraukliu blondinu - nepažįstamuoju. Kuris ir išliko ponu X a.k.a. Azalea biologiniu tėčiu. Nuo pat mažens ji žino savo vertę, teises ir pareigas, tačiau buvo nemažai auklėjama tėvų, jog vien dėl aukšto rango visuomenėje, neturėtų žeminti ar menkinti kitų. Todėl ir liko paslaugia, malonia, kartais paerzinančia mergina, kuri mėgsta būti naudinga bei padėti ir kitiems.
Post by Ottilie Zoe Holmes on Aug 31, 2020 18:50:47 GMT 1
Arielle LeBlanc
26 - Negrynas - VN vadovė
Arielle's gyvenimas nebuvo niekuo išskirtinis ar labai ypatingas. Ji mokėsi Hogvartse kartu su dramų sūkuryje nuolat atsiduriančiais Labonair dvyniais, Brett, Nora ir Theo. Tačiau priešingai nei šie, Arielle niekur tokiose situacijose nesireikšdavo. Ji viską stebėjo iš šalies, net šiek tiek juos visus pašiepdama ir tuo metu leisdama laiką su saviškiais, Švilpynės mokiniais. Ji gerai mokėsi, žaidė kvidičą ir puikiai užbaigė Hogvartsą. Po mokyklos baigimo Londone neliko - išvyko pakeliauti po Šiaurės ir Pietų Ameriką, Azijos šalis. Ne tik smagiai leido laiką, bet ir sėmėsi žinių. Svajojo įsidarbinti Afrikos burtininkų mokykloje, bet susirgus jos tėčiui, vieninteliam jai likusiam artimam žmogui, buvo priversta grįžti į Angliją, kad būtų netoliese. Atsiliepė į skelbimą dirbti Hogvartse. O kas toliau...?