Post by Mattias Håkan Strindberg on Jan 14, 2024 1:53:05 GMT 1
Mattias Håkan Strindberg
42 - half-blood - šachmatininkas
Mattias gimė ir augo Göteborg, Švedijoje, burtininkų tėvų namuose kartu su jaunesniu broliu. Vaikystėje atsiskleidė išskirtinis berniuko talentas šachmatams, tad dar prieš praverdamas Durmštango mokyklos duris Mattias sužibėjo magijos pasaulyje kaip kylanti burtininkų šachmatų žvaigždė. Nors šis sportas buvo pagrindinė vaikino aistra, mokslų Durmštange metu Mattias atsakingai rasdavo laiko visiems dėstomiems dalykams. Strindberg negalėjo pakęsti juodąją magiją supusių epitetų ir reputacijos, ypatingai už Durmštango sienų. Jo nuomone, magijos skirstymas į priimtiną ir juodąją buvo itin siauro mąstymo pasekmė, tokioms supaprastintoms moralės normoms neturint vietos vyro gyvenime. Baigęs mokyklą Mattias pilnai galėjo atsiduoti sportui, metams bėgant tapdamas burtininkų šachmatų pasaulio čempionu, šiam titului vis dar (su pertraukomis) priklausant jam. Dėmesys jaunystėje padėjo vyrui išnardyti žinomumo privalumų vandenis, besimėgaujant patogumą užtikrinančiais laimėjimais, žurnalų viršeliais bei gerbėjų dėmesiu. Vienos iš gerbėjų dėmesys peraugo į trumpalaikius santykius, kuriuos Mattias be didesnės graužaties nutraukė paskendęs savo arogancijoje. Tačiau tik dabar sužinojo, po beveik dviejų dešimtmečių, kad vien atsisveikinimu tie santykiai nesibaigė - mergina susilaukė dukters (June Ines Lindquist), o šią paliko vaikų namuose. Pavargęs nuo dėmesio Europoje, prieš daugiau nei dešimtmetį Mattias persikraustė gyventi į Japoniją. Ten tarp burtininkų ir žiobarų jautėsi kaip anonimas, tad galėjo susitelkti ties savo interesais - šachmatais bei astronomija. Jis mielai prisiima kviestinio profesoriaus poziciją Mahoutokoro burtininkų mokykloje Japonijoje dėstydamas astronomiją bei mokydamas moksleivius šachmatų. Mattias taip pat retkarčiais sudalyvauja žiobarų rengiamuose privačiuose čempionatuose.
Post by Vincent Burton on Jan 27, 2024 21:06:09 GMT 1
Vincent Burton
17 - half-blood - KL mokinys
Ar gali būti geras, kai niekas iš tavęs to nesitiki? Vincent - vaikinas, kurio gyvenimas klostosi priešinga kryptimi nei jis kada troško. Pamestas motinos, spaudžiamas tėvo ir visados vienišas. Vincent tėvas gerai žinomas Naujojo Orleano raganius, tačiau ar žinomumas, kai tavęs bijo iš tiesų daro stipresniu? Tėvo manymu taip. Niekas niekados neprieštaravo jam, nes žinojo, kad gali susilaukti mirties. Tačiau kaip dėl Vincent? Jo vaikystė buvo labai sudėtinga, nuo pat akimirkos, kai jis atsimena savo gyveną, meilės jame nebuvo. Daug asmenų nežino, tačiau Vincent yra negrynakrajis raganius, pamestas motinos ir paliktas tėvo gniaužtuoe. Nestebina, kad nuo mažumos jis buvo paniręs į knygas, iš pradžių į pasakas, fantastines knygas, o galiausiai ir į magiškas. Ryšys su tėvu niekadoe nebuvo lengvas, jis visados bandė pakeisti Vincent, nuo dešimtiems metų jį jau vesdavo į "pasilinksminimus", kurie pasibaigdavo kitų raganiu krauju arba nekaltų žmonių mirtimi. Knygos tapo jo slapta hobis, kurio tėvas negalėdavo pamatyti, nes kitu atvėju Vincent vaikščiodavo su mėlynėmis ir be savo mėgstamų knygų. "Na jau mano sūnus nebus knygų žiurkė", tai vieni populiariausių tėvo žodžių. Metai bėgo, tėvas dažniau paleisdavo savo kumsčius, kol galiausiai iš vaikinuko, kuris dievino knygas ir ekspermentavo su įvairiomis žolelėmis, atsirado monstras, kuris kankindavo kitus. Tokio jo norėjo tėvas, sūnaus, kuriuo galėtų dydžiuotis, kuris būtų panašesnis į jį. Nenuostabu, kad keturiolikos vaikino ranką jau "puošė" mirties valgytojų tatiuruotė, tikriausiai tai buvo pirmas kartas, kai tėvas jo didžiavosi. Tikrojo Vincent po mažu buvo sunku pamatyti, ypač kai aplink buvo daugybę jo grupelės žmonių. Tikriausiai taip Vincent ir būtų užmiršęs savo visas svajones, kol vieną dieną tėvas pranešė naujieną, kad jie keliauja į Škotiją. Žinoma, kad Vincent prieštaravo tam, jis jau buvo sukūręs planą, kaip pabėgs nuo tėvo su savo mergina, kuri vienintelė jį matydavo tokį, koks jis iš tiesų buvo. Tačiau problema buvo ta, kad tėvas puikiai žinojo vaikino planus, greičiausiai tai ir paskatino jį priimti darbo pasiūlymą Škotijoje. Vincent neturėjo šansų pabėgti nuo tėvo ir jis tai įrodė, nužudydamas jo mergina priešais jo akis. Kodėl? Paprasčiausiai dėl to, kad ji buvo žiobarė. Tačiau tai nebuvo pabaiga, tėvas primušė jį ir dar su pasimėgavimu išrėkė, kad daro savo sūnui paslaugą, juk jo motina ir buvo žiobarė. Ką tai turėjo bendro? Tėvas pripažino, kad pasimėtymas su Vincent motina buvo didžiausia jo klaida ir nužudyti ją turėjo dar prieš gimstant jam. Atvykus į Škotiją Vincent pirmas savaites praleido ant lovos, dėl to, kad turėjo ne vieną lūžūsį šonkaulį ir veidelis atrodė tragiškai. Tik po poros savaičių kai jis pagaliau atrodė visai gerai, jis atvyko į Hogwarts, kodėl tėvas jį paleido į raganių mokyklą, Vincent dar iš dabar nežino, tai buvo planai, kurių jam niekas neatskleidė. Atsisveikindamas tėvas tik priminė, kad Burton pavardė yra garsi dėl vieno, tokia ir turėtų išlikti, tad tegul jis nedrįsta jam padaryti gėdos. Na o kaip bus... pamatysite kitoje laidoje..
Last Edit: Apr 15, 2024 15:52:21 GMT 1 by Vincent Burton
Post by Jayden Stardust on Jan 28, 2024 9:57:00 GMT 1
Jayden Stardust
15 m. - pureblood - KL mokinys
Jayden - Josefine ir Hayden sūnus, Theorin Blackfyre anūkas. Metęs mokslus Hogvartse (dėl Theo puikiai suvokiamų priežasčių) ir išvykęs studijuoti į Ameriką, Hayden ten sutiko būsimą savo vaiko motiną. Dailią blondinę, būsimą hilerę kaip ir jis. Pirmosios pamokos, kai profesorius nusprendė susodinti juos kartu buvo tarsi tyli, tačiau ganėtinai romantiška pradžia. Iš pradžių Josefine buvo ganėtinai rami, tyli, mažai kažką sakydavo ar trukdydavo Hayden per pamokas, bet vėliau... vieno visiškai laimingo „atsitiktinumo“ dėka – ji atnešė jam iškeptą gimtadienio tortą. Taip ir prasidėjo jų smagūs pokalbiai, juokas, kurį kartais tekdavo profesoriams užtildyti, bei vėlyvi eksperimentavimai laboratorijoje. Besibaigiant hilerių mokslams Josefine prasitarė, kad ketina išvykti į Skandinavijos šalis ir ten įsidarbinti vienoje iš magiškųjų ligoninių. Tai buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus suvokiant, kad laikas baigiasi ir netrukus jos nebeliks. Vaikydamas buvusias baimes į šalis, Hayden ryžtasi labai dideliam žingsniui, kuris ir nuveda abu jaunuolius į tolimesnę jų kelionę kartu - Amerikoje. Jie nusiperka namą, dirba ligoninėje. Kol Hayden eksperimentuoja ligoninėje – Josefine virtuvėje, ir netrukus... eksperimentai baigiasi vestuvėmis ir naujos kartos gimimu. Taip mylimas ir globojamas užauga - Jayden. Viską pakeičia vieną dieną sužinota žinia. Jo šaknys slypi Anglijoje, ten gyvena ir jo senelis.
Better an oops than a what if.
204
pranešimų
133 likes
13 metų
1 kursas
Ypatingos galios: The room is on fire and she's fixing her hair
Post by Ivy Delaney Nott on Feb 17, 2024 1:32:14 GMT 1
Ivy Delaney Nott
13 - half-blood - KL mokinė
Nott - a pure-blood wizarding family, one of the Sacred Twenty-Eight. Šį statusą Nott šeima kruopščiai puoselėjo ir saugojo, virš visų kitų vertybių keldami kraujo grynumą ir aristokratišką prabangą. Tačiau jokia šeima nėra apsaugota nuo to laiko, kai vaikas pasiekia paauglystės amžių ir staiga pajunta nenumalšinamą norą maištauti, tiesa? Ypač tada, kai visas jo gyvenimas iki tol buvo kontroliuojamas ir planuojamas į priekį kitų žmonių. Toks, maištingos sielos žmogus, buvo ir Ivy tėtis, Mattheo,, ko pasekoje jis leido sau įsimylėti negrynakrauję merginą, žavią prancūzę - Sabine, taip nusispjaudamas į viską, kuo tikėjo Nott šeima. Tačiau uždrausta meilė niekada nesitęsia ilgai ir šis atvejis nebuvo išimtis. Sužinojus, jog Sabine buvo nėščia, Nott šeima užsibrėžė tikslą išplėšti kūdikį merginai iš rankų, vos šiam gimus ir išsiųsti ją į Prancūziją, pasiliekant naujagimę mergytę sau. Ivy buvo sunkaus charakterio vaikas nuo pat pirmų dienų ir veikiausiai dėl to buvo galima kaltinti nemažai dalykų - mergaitė augo be mamos ir po stipria Nott giminės įtaka. Vienintelis dalykas, kurį jai buvo palikusi mama buvo žiobariška pasaka - Alice in Wonderland. Šią knygą mergaitė pamilo dar net negalėdama skaityti, dėl visų išraiškingų paveiksliukų joje, ir ėmė saugoti labiau už viską. Būtent toji knyga buvo pirmasis dalykas, kurį Ivy įsidėjo į lagaminą, kai, per tryliktąjį gimtadienį sulaukė laiško iš Hogvartso. Nebuvo jokių svarstymų - mergaitė neabejotinai turėjo lankyti mokyklą, kurią lankė daugybė Nott kartų prieš tai.
[div align="center"][div style="width:260px;box-shadow:0px 0px 1px 1px #4c2d52;"][div style="width:250px;height:100px;padding:5px;overflow:auto;font-family:times new roman;font-size:10px;text-align:justify;line-height:100%;"][div style="font-size:12px;text-align:center;"][b]Ivy Delaney Nott[/b] [div style="font-size:10px;"][b]13 - half-blood - KL mokinė[/b][/div][/div][i]Nott - a pure-blood wizarding family, one of the Sacred Twenty-Eight. [/i]Šį statusą Nott šeima kruopščiai puoselėjo ir saugojo, virš visų kitų vertybių keldami kraujo grynumą ir aristokratišką prabangą. Tačiau jokia šeima nėra apsaugota nuo to laiko, kai vaikas pasiekia paauglystės amžių ir staiga pajunta nenumalšinamą norą maištauti, tiesa? Ypač tada, kai visas jo gyvenimas iki tol buvo kontroliuojamas ir planuojamas į priekį kitų žmonių. Toks, maištingos sielos žmogus, buvo ir Ivy tėtis, Mattheo,, ko pasekoje jis leido sau įsimylėti negrynakrauję merginą, žavią prancūzę - Sabine, taip nusispjaudamas į viską, kuo tikėjo Nott šeima. Tačiau uždrausta meilė niekada nesitęsia ilgai ir šis atvejis nebuvo išimtis. Sužinojus, jog Sabine buvo nėščia, Nott šeima užsibrėžė tikslą išplėšti kūdikį merginai iš rankų, vos šiam gimus ir išsiųsti ją į Prancūziją, pasiliekant naujagimę mergytę sau. Ivy buvo [i]sunkaus charakterio [/i]vaikas nuo pat pirmų dienų ir veikiausiai dėl to buvo galima kaltinti nemažai dalykų - mergaitė augo be mamos ir po stipria Nott giminės įtaka. Vienintelis dalykas, kurį jai buvo palikusi mama buvo žiobariška pasaka - [i]Alice in Wonderland. [/i]Šią knygą mergaitė pamilo dar net negalėdama skaityti, dėl visų išraiškingų paveiksliukų joje, ir ėmė saugoti labiau už viską. Būtent toji knyga buvo pirmasis dalykas, kurį Ivy įsidėjo į lagaminą, kai, per tryliktąjį gimtadienį sulaukė laiško iš Hogvartso. Nebuvo jokių svarstymų - mergaitė neabejotinai turėjo lankyti mokyklą, kurią lankė daugybė Nott kartų prieš tai.[/div] [div style="width:250px;height:30px;"][/div][/div][div style="margin-top:-40px;"][img style="width:200px;border:5px solid white;box-shadow:0px 0px 1px 1px #4c2d52;" src="https://i.imgur.com/ODfbssH.jpg"][/div][/div]
"I'm a god" "You're a teenage girl" "You act like there's a difference
Post by Benjamin Tobias Müller on Mar 15, 2024 22:04:59 GMT 1
Benjamin Tobias Müller
35 - half-blood - unemployed
Müller giminė kilusi iš Austrijos, tačiau Benjamin šioje šalyje paskutinį kartą koją buvo įkėlęs prieš daugiau nei 20 metų. Motina Benjamin perleido ir burtininko palikimą, ankstyvoje paauglystėje išsiųsdama jauniausią šeimos atžalą mokytis į Durmštrangą. Mokykloje susipažino su Leyla, kuri vos per kelias savaites tapo Benjamin geriausia draugė, partner in crime ir praktiškai šeima. Bėgant laikui į judviejų santykius įsipynė ir kūniški santykiai, jų draugystei peraugant labiau į draugus su privalumais. Benjamin prireikė laiko, kad pagaliau sau galėtų drąsiai pripažinti, jog Leylai jaučia kur kas daugiau nei paprastą draugystę, tačiau merginai to pripažinti nedrįso. O vėliau to paprasčiausiai neleido padaryti likimas, Leylai dingstant iš Durmštrango, o vėliau Benjamin pasiekė žinia apie jos santuoką. Priėmęs tai kaip ženklą iš aukščiau, Tobias stengėsi palaidoti jausmus Leylai, netgi vedė kitą moterį tikėdamasis, kad naujai kuriamas šeimyninis gyvenimas padės užsimiršti. Deja... Po kurio laiko teko pripažinti, kad nors ir buvo davęs įžadus žmonai, ją apgaudinėjo, mintimis vis tiek būdamas su Leyla. Benjamin ėmė sukti į kairę, neištikimybę žmonai perkeldamas ir į fizinį lygį, tikėdamasis, kad ji ims jo nekęsti ir taip nutraukti santuoką jai tiesiog bus lengviau. Tačiau moters kantrybė, rodės, buvo geležinė, ir nors santuoka byrėjo į šipulius, kalbos apie skyrybas taip ir nepaliko jos lūpų... Tą pačią dieną, kai Benjamin apsvarstė galimybę, kad Leylą galėtų užmiršti su magijos pagalba, vyras lyg tyčia gavo iš jos laišką po ilgai trukusios tylos, su informavimu, jog Leyla šiuo metu lokalizuojasi Škotijoje ir dirba Hogvartse. Būtent ten nieko nelaukdamas išvyko ir Benjamin, planuodamas jai galiausiai atlikti savąją išpažintį.
at night I lie awake missing you in the present, wishing to see you after the cruel mistake...
Post by Freya Ciara Bozzelli on Apr 6, 2024 23:00:39 GMT 1
Freya Ciara Bozzelli
30 - muggle-born - Astronomijos profesiorė
Magiškoji merginos gyvenimo kelionė prasidėjo sulaukus vienuolikos metų, kai tėvai rado laišką, kuriame mergaitė buvo kviečiama mokytis Hogvartse. Dėl tokios gyvenimo permainos Bozzelli tėvai ilgai galvojo, tačiau galiausiai priėmė sprendimą leisti dukrai pažinti jiems nežinomą pasaulį. Pradėjus mokytis, Frėja tikėjosi stebuklo laiko mokykloje, paslapčių nagrinėjimo ir visiško atsidavimo magijai, tačiau atvyks turėjo susitaikyti su realybe - Hogvartso teritorijoje buvo asmenų, kurie labai nesidžiaugė apie žiobarų mokymąsi kartu su jais. Į Grifų gūžtą patekusi mergaitė dažnai girdėdavo jos bendraamžių priekaištus bei pajuokas dėl to, kad veiksmą, kurį ji galėtų atlikti paprasčiausiu lazdelės mostelėjimu, ji atlikdavo iš įpročio žiobariškais metodais. Iki kol prie jų nepriėjo vyresnio kurso studentė, kuri Hogvartse tais metais mokėsi pagal mainų programą. Leylai pamokius Ciaros bendraamžį kuo skyrėsi magija, nuo jo vadinamų žiobariškų metodų, grifukė suprato, kad ir ji gali būti savimi pasitikinčia burtininke. Tas vienas susitikimas pakeitė Bozzelli žvilgsnį į mokslus ir užmezgė labai sudėtingą, bet prasmingą draugystę su Denizay. Kartais joms tekdavo kartu atlikti profesorių paskirtas užduotis, tačiau tai ne visada būdavo labai smagus užsiėmimas. Nors merginos ganėtinai gerai sutarė, tarp jų visada egzistavo konkurencija, skatinanti pasirodyti geriau. Pirmiems mokslo metams pasibaigus Bozzelli atrodė, kaip visai kita asmenybė. Pasitikėjimas savimi, užsispyrimas ir didžiavimasis savimi puikiai buvo pastebimi jos veide. Ji buvo susidraugavusi su savo lazdele ir pasiruošusi grynakraujams įrodyti, kad nėra prastesnė už juos. Baigus mokyklą, Ciara jautė, kad turi toliau nešti žinią magijos pasaulyje, apie tai, kad būti žiobarų kraujo nėra kažkas, ką reikėtų slėpti. Gavusi pasiūlymą mokyti Prancūzijoje, ji susirinko savo daiktus ir išvyko. Gyvenimas klostėsi tikrai puikiai, kol vieną dieną ją pasiekė žinia apie sunkią tėvų padėtį ir brolio priklausomybes. Tai privertė Frėją sugrįžti į Jungtinę Karalystę ir prisiminti savo žiobarišką gyvenimą. Pirmi mėnesiai buvo sudėtingi, kol ji vėl išmoko viską daryti savo rankomis, o ne magijos pagalba. Atrodė, kad viskas lyg ir turėjo būti gerai, kad ji vėl pripras iš naujo, tačiau toks gyvenimas ganėtinai greitai ją pradėjo dusinti. Moteris buvo išsiilgusi magijos, to gyvenimo, kurį buvo susikūrusi po Hogvartso. Kol vieną dieną viskas ir vėl pasikeitė, kaip ir pirmais Hogvartso metais, kai Londone netikėtai sutiko Leyla. Trumpas pokalbis prie šampano taurės ir Ciara išgirdo apie naujas galimybes Hogvartse. Tuo metu jos jau niekas nebelaikė Londone, tad vedama troškimo į savo gyvenimą susigrąžinti magiją, ji susirinko daiktus ir iškeliavo atgal į mokyklą, kuri prieš daugiau nei dekadą suformavo jos asmenybę, bei įteikė drąsos, kurios jai tikrai netrūko.
Post by Juliette Eve Lefebvre on May 8, 2024 12:39:44 GMT 1
Juliette Eve Lefebvre
17 - half-blood - VN mokinė
Monique Lefebvre was a promising young lady, finishing up her first year at Institut d'études politiques de Paris when her world was shaken by the news - she was 13 weeks pregnant. Monique wasn't a saint and she had her fair share of fun, but she was cautious about the fact that protection is key. The worst thing was that she had no idea that she was pregnant until it was too late to abort the baby. Also, the fact that she had no idea who was the father, didn't help her situation. Monique knew she couldn't keep the baby, so she was thinking about putting her for adoption. Unlit the very first moment she saw her baby. Lefebvre knew she have to keep her daughter, so that's what she did.
Juliette vaikystė buvo gera. Net jeigu jos su mama neturėjo daug, mokėjo džiaugtis tais mažais dalykais, kuriuos galėjo gauti. Jos turėjo stogą virš galvos, o mamos darbai, kurie nebuvo itin gerai apmokami dėl to, jog Monique turėjo mesti mokslus, kad auginti dukterį, leisdavo joms turėti šilto maisto ant stalo. Saulėtomis dienomis merginos praleisdavo gamtoje, o lietingomis paversdavo savo namus kūrybine oaze, eksperimentuodamos su spalvomis, medžiagomis, kuriant ne tik įvairiausius paveikslus, tačiau ir drabužius bei papuošalus, kurių kitu atveju tikrai nebūtų galėjusios įpirkti. Jau jauname amžiuje Juliette išmoko siūti, kas leido jai mokyklos koridoriais vaikščioti iškėlus galvą, niekam nė nesuvokiant, jog ji iš nepasiturinčios šeimos. Idiliškas gyvenimas pasikeitė, kuomet pradėjo reikštis merginos magija. Kadangi ji nežinojo kas jos tėvas, nė negalėjo nujausti, kad jis buvo magas ir suteikė jai šį tą daugiau, nei pilkas akis, kurios prisitaikydamos prie šviesos galėjo atrodyti mėlynos arba žalios. Netikėti proveržiai numetant nuo stalo arbatos puodelį ar išdidinant viryklės ugnį vertė tikėti, jog jų namuose apsigyveno bildukas. Tai pasikeitė, kuomet Eve suvokė, jog kad ir kas vyksta, kyla iš jos. Merkiant šviežias gėles, kurias surinko iš pievų, keliaudama namo, mergina sukiojo tarp pirštų vienos gėlės kotelį, galvodama apie tai, kaip dailiai ji atrodys, kai pilnai išsiskleis, kuomet jos pirštais ėmė dilgčioti ir žiedas - skleistis. Merginos spėjimus patvirtino ir netrukus jų namus pasiekęs laiškas su kvietimu mokytis Beauxbatons magijos akademijoje. Deja, šis mokslas nebuvo nemokamas, ko pasėkoje mergina sakė mamai, jog ji tikrai ten nekeliaus, nesvarbu kaip stipriai mama bandė ją įkalbėti keliauti. Tam jos tikrai neturėjo pinigų. Likus kelioms savaitėms Monique padėjo priešais dukrą vokelį ir pareiškė, jog ji keliaus ir neturi tame jokio pasirinkimo. Aišku, Juliette ir vėl bandė ginčytis, tačiau mama ją nuramino, kad ji turėjo galimybę gauti stipendiją ir mokytis ten nemokamai. Viskas, ko jai reikėjo, tai puikūs rezultatai pirmąjį pusmetį. Būtent tiek laiko jaunoji magė žinojo turinti, tad pradėjusi mokytis magijos mokykloje ji įdėjo visas pastangas. Na, bent jau kiek galėjo jų įdėti kai tuo pat metu ėmė dirbti. Darbas merginai nebuvo svetimas dalykas. Ji nuo aštuonerių nešiodavo laikraščius, pardavinėjo gėles ir su mama sukurtus papuošalus. Ji darė viską, ką tik galėjo, jog atnešti namo papildomų pinigų. Ir tai nesibaigė, kai ji pradėjo mokytis magijos mokykloje. Tik jos darbai šiek tiek pasikeitė. Pagrindinis lėšų šaltinis buvo namų darbų darymas turtingų tėvų vaikeliams. Kitas - dar labiau nelegalus, kuris nustūmė merginą į mokyklos pogrindį. Būtent šio darbo dėka ji susipažino ir su keliais vyresniais asmenimis, įskaitant ir tuo metu vis dar Prancūzijoje gyvenantį Louis Boudelaire. Tik jo pavardės mergina taip ir nežinojo. Jai užteko žinoti ir vardą žmogaus, kuriam kartu su keliom kitom merginom padėjo, platinant produktus mokykloje. Laimei niekas nesužinojo apie Juls užklasinę veiklą ir ji gavo stipendiją, leidžiančią merginai likti mokytis magijos mokykloje. Su metais mergina vis labiau pasijuto kaip savoje vietoje. Ji ne tik ėmė vis dažniau naudoti magiją savo kasdienybėje, tačiau ir pasitelkti ją ties kūriniais, kurie turint daugiau galimybių ėmė spindėti kitomis spalvomis. Ji sulaukdavo ne vieno ir ne dviejų užsakymų prieš kiekvieną mokyklos renginį iš merginų, kurios norėjo atrodyti išskirtinai. Ne tik ties savo suknelėmis, kuriomis Juliette buvo pagarsėjusi, tačiau ir papuošalais, į kuriuos ji sudėdavo itin daug laiko ir širdies, kiekvieną jų kurdama pagal žmogų ir tai, ką jis norėjo parodyti kitiems. Aišku, ne visą laiką ji skyrė vien darbui. Merginai reikėjo palaikyti aukštus rezultatus mokykloje, o ir tirėti kažkokį socialinį gyvenimą. Tai buvo lengviausia dalis. Ypač turint tokią geriausią draugę kaip Mara. Mara buvo kilusi iš grynakraujų magų šeimos ir jų draugystė prasidėjo nuo eilinio papuošalo užsakymo. Merginos ėmė bendrauti būtent šia tema, tačiau nė nepajuto, kaip kalbos ėmė keistis ir vis labiau norėjosi praleisti laiką kartu. Po kelių mėnesių merginos buvo neišskiriamos. Na, bent jau iki tol, kol Eve vieną šeštadienio rytą padėjus kavos puodelius ant staliuko kavinėje, kurioje ji dirbo savaitgaliais (taip, ji vis dar dirbdavo, mat papuošalai ir apdarai buvo labiau hobis), sulaukė paliepimo nutraukti savo draugystę su Mara. Priešis sėdėjo ne kas kitas, o Maros motina su jos teta. Šios moterys atrodė grėsmingai, tačiau Lefebvre nebuvo pastumdėlė, tad neplanavo tiesiog taip paprastai sutikti. Juk tai jau nebuvo pirmas kartas, kai ji girdėjo kažką panašaus. Tik visi kiti įspėjimai buvo siųsti laiškais. Na, šis kartas buvo kitoks ne tik dėl to, jog buvo išsakytas į akis, tačiau ir dėl to, jog Maros mama netruko pagrąsinti Eve - arba ji išvyksta, arba neteks stipendijos. Juliette žinojo, jog šį moteris galėjo taip pasielgti. Ji buvo įtakinga, kai tuo tarpu mergina - visiškas niekutis. Viskas, ką ji galėjo padaryti, tai pasakyti, jog papasakos Marai. Juk ji vis tiek neturėjo ką prarasti. Ir panašu, kad Maros mama tai suprato (net jeigu jai tai ne itin rūpėjo), tačiau jos noras išvaryti merginą iš mokyklos niekur nedingo ir ji pasiūlė susitarimą: Juliette palieką Beauxbatons, nutraukdama savo bendravimą su Mara, nieko jai nesakant ir mainais Maros motina padengia jos mokslus kitoje magijos mokykloje. Eve žinojo, jog atsisakydama šio pasiūlymo ji neteks savo stipendijos ir bus priversta mesti mokslus, taip nieko nepasiekiant gyvenime, kaip ir jos mama. Ir dėl ko? Vien tam, jog išlaikyti savo garbę? Ar draugystę, kuri vis tiek subyrėtų, merginai grįžus į žiobarų pasaulį? Ne, ji negalėjo pasakyti ne, tad jau po kelių dienų, kai viskas buvo sutvarkyta, Juliette su savo lagaminais ir visiška nežinomybe viduje, išvyko iš Beauxbatons magijos akademijos, sparnuotų žirgų karietai negabenant ją link Hogvartso, kuris patvirtino merginos perkėlimą pas juos.
Be brave. Even if you're not, pretend to be. No one can tell the difference.